Elektros energijos tiekimas
Mes esame įpratę, kad paspaudus jungiklį arba įkišus kroviklį į rozetę – viskas veikia. Tai jau tapo visiškai įprasta ir elektra yra savaime suprantamas dalykas, be kurio gyvenimas nevyksta normaliu tempu. Elektra tapo tokia naudinga ir reikalinga, kad net nebesusimąstome apie tai, kaip ji gaminama ir kaip ji pasiekia vartotoją. Tam, kad atšviežintumėte arba praplėstumėte žinias, paruošėme jums trumpą informacinį gidą apie tai, kaip vyksta elektros energijos tiekimas į jūsų namus, biurą ar sodybą.
Viskas prasideda jėgainėje
Elektros energija gaminama elektrinėje, kuri naudoja vienokią ar kitokią energiją (šilumos, vėjo, saulės, vandens ir t.t.). Elektrinėje pagamintą elektros energiją, generatoriai perduoda į elektros tinklus. Maždaug 2/5 Lietuvoje suvartojamos elektros energijos yra pagaminta mūsų šalyje, o likę trys penktadaliai atkeliauja iš užsienio – NVS šalių bei Skandinavijos.
Iki praėjusio dešimtmečio pradžios, ženkliai didesnė el.energijos dalis buvo gaminama šalies viduje, tačiau uždarius Ignalinos atominę elektrinę, valstybė tapo daug labiau priklausoma nuo užsienio tiekėjų. Kaip ir Lietuvoje, taip ir didžiojoje daugumoje Europos ir pasaulio valstybių, daugiausiai elektros gaminama šiluminėse elektrinėse bei hidroelektrinėse. Didžiausia gamintoja Lietuvoje – Elektrėnų arba „Lietuvos“ elektrinė. Ji yra šiluminė. Čia dirba per 700 žmonių ir deginant dujas bei skystą kurą pagaminama per 9 TWh (Teravatvalandes) elektros energijos per metus.
Kurą ir anglį deginančios jėgainės nėra laikomos žaliomis. Vėjo, vandens, saulės ir net atominės bei kitus atsinaujinančius šaltinius naudojančios elektrinės laikomos žaliomis ir saugesnėmis aplinkai.
Įdomus faktas: elektros energiją be jokių papildomų leidimų, sau gaminti gali kiekvienas, jeigu ją naudos tik vidiniam vartojimui ir gamybiniai pajėgumai neviršys 10kW. Didesniems poreikiams patenkinti reikės leidimo.
Laidai ir perdavimas – svarbi dalis
Kada jėgainė pagamina elektrą, ji yra bevertė iki tol, kol pasiekia vartotoją, kuriam(-iai) tos elektros reikia. Tam, kad ji nueitų pas vartotoją, reikalingi tūkstančius kilometrų besidriekiantys požeminiai ir aukštai virš žemės ištiesti kabeliai, elektros perdavimo bokštai, transformatorinės bei šimtus milijonų eurų kainuojanti elektros tinklų infrastruktūra bei juos aptarnaujantys žmonės. Tais laidais ir kabeliais, elektra iš jėgainių keliauja į miestus ir kaimelius.
Elektros, deja, niekas negali atvežti ir „užpilti“, ją reikia perduoti specialiu tinklu. Nuo elektros tinklų infrastruktūros tvarkingumo bei efektyvumo priklauso ir tai, kaip greitai šalinami gedimai, kaip retai jie nutinka, kaip lengva juos aptikti ir kaip efektyviai perduodama energija. Mūsų šalyje elektros tinklas yra išvystytas labai gerai ir prieigą prie elektros turi visi namų ūkiai. Kadangi mūsų šalis nėra labai didelė, o landšaftas gana lygus ir pastovus – didesnių gedimų ar pastovių problemų nėra labai daug. Problemų likvidavimas dažnai yra gana greitas ir beveik išskirtinai tik dėl stichijų (vėtros, gaisro, sniego) gali tekti ilgiau pasikankinti dėl elektros nebuvimo.
Miestuose didžioji dalis kabelių yra po žeme. Užmiestyje bei atvirose vietovėse yra priešingai, ten dangų gali rėžti keliasdešimties metrų aukščio metaliniai bokštai ir didžiulės transformatorinės.
Vartojimas nulemia kainą
Kai jau žinote kaip ta elektra pasiekia vartotoją ir yra pagaminama, būtų naudinga žinoti, kas nulemia elektros energijos kainą, ar ne? Visuomeninio tiekėjo (UAB Ignitis) tarifus bei paslaugų įkainius nustato LR įstatymai bei energetikos kainų kontrolės komisija, o privačių ir nepriklausomų tiekėjų tarifai bei įkainiai nustatomi individualiai. Jie veikia laisvos rinkos principu.
Nuo to, kiek elektros vartotojai suvartoja ir priklauso jų, mėnesio gale apmokamos sąskaitos dydis.